rikiuotė

rikiuõtė sf. (2) DŽ 1. tam tikra tvarka sustatyti, surikiuoti žmonės; surikiuotų žmonių eilė: Artilerijos pulkas išrikiuotas. Priešais rikiuotę stovi stalas, apdengtas raudona gelumbe rš. Rikiuõtės kariuomenė BŽ228. Rikiuotės arklys rš. Kautynių rikiuotė rš. Manevrinės rikiuotės: siauroji, plačioji, gilioji, vilnis, vorelė, sauja rš. Rikiuotė yra tam tikras žmonių sustatymas, kad jie drauge stovėtų, eitų, veiktų rš. Žengia rusai, latviai ir lietuviai, ir gruzinai vienoje rikiuotėj E.Miež. Greičiausiai jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, o jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put. Mėgino [šauliai] sustoti po du į ilgas eiles, bet žmonės vėl lindo iš visų pusių pasižiūrėti, suspaudė, suardė rikiuotę J.Balt. ║ prk. ko nors tvarkinga eilė: Daugeliui didelį malonumą sudaro ir bičių dūzgimas, spalvotų avilių rikiuotės ir labiausiai – saldus medus rš. Spalvingi buteliai čia pat stovėjo tiesūs, glaustoje rikiuotėje, nelyginant kariai prieš mūšį J.Gruš. Jo stalas pastatytas priešais mažesnių stalelių rikiuotę T.Tilv. Skersgatvis tuo pačiu lankstu suko į gatvę, tų pačių liepų rikiuotė rymojo prie šaligatvių rš. 2. rikiavimasis: Rikiuõtės pratimas NdŽ. Mokosi rikiuõtės DŽ¹.

◊ iš rikiuõtės išeĩti nustoti veikti, sugesti: Dėl techninio neatsargumo pusei dienos išėjo iš rikiuotės 15 tonų presas rš.

iš rikiuõtės išvèsti DŽ nebenaudoti apyvartoje, sugadinti.

į rikiuõtę įvèsti DŽ paleisti į darbą: Įvesta į rikiuotę tūkstančiai įmonių rš.

į rikiuõtę stóti pradėti veikti, kilti, rastis: Stojo į rikiuotę naujos stambios įmonės sp.